sūruonėlis

sūruonė̃lis sm. (2) ps. sūrus valgis: Gerai, – atsakė boba [vilkui], – ateik nuo šios dienos už nedelios, aš tau išvirsiu kietuonėlį, sūruonėlį ir minkštuonėlį rš. O kur tavo sūruonėlis? – Mano puodelis sūriai užsūdytas rš.